jaučiuosi pamiršta: nežinau kodėl taip yra, stengiuosi gyventi vadovaujantis tasiykle daryk taip, kaip norėtum kad ir tau padarytų, bet .... bet viskas tik į vieną pusę, t.y aš visada visus, draugus, bendradarbius pasveikinu įvairių švenčių proga, sugalvoju staigmenų, įvairių dovanėlių ir pan, o a š lieku užmiršsta, o ypač dabar kai esu motinystės atostogose:((( juk ne dovanos svarbiausia, o tai kad tu rūpi, kad tavęs neužmiršo, kad dėl tavęs stengiasi. aš čia nekalbu apie vyrą, artimuosius, jie visada pasveikina.
na as nedaug turiu tu draugiu ....bet mes visada susirasom bendraujam ir nepamirstam kad esam drauges...bet jai mane kazkas ir pamirsta tai as del to nesijaudinu nepradedu liudeti ...draugai iseina draugai ateina...ju visada bus.Bus su kuo pabendrauti.Taip buna kartais piktakad tavo drauge ir neaplanko taves neatraso kai tu jai parasai bet toks tas gyvenymas😀
Na, as turbut busiu is tu "bjaurybiu", kurie pamirsta kitu zmoniu gimtadienius 😃 Ne is blogos valios, bet sugebeciau pamirst net ir paciu artimiausiu zmoniu, jei mama paskambinusi neprimintu 😃 Bet megstu kolegoms ar mieliems draugams padaryti koki nors siurpriza ir be progos. Nebutina juk visada prisiristi prie datu. Zinoma, nera malonu, jeigu kazko tikiesi, o tave pamirsta. Bet... dovanoti taip pat labai gera, net jeigu ir ne visada gauni dovanu atgal.
manau svrabiausia yra duoti kitam nesitikint nieko gauti atgal😀 tuomet zmogus jautiesi padares kazka gero,tikrai gero...tai ir yra zmogiskumas😀
Aš ir nemėgstu švęsti savo gimtadienių 😀Kažkodėl kaip jis artėja, mane apima slogi nuotaika.Bet čia ne šventime esmė.Tiesiog maloniai nustebina skambučiai.Užtenka ir to.Jeigu būtų mano valia, nešvęsčiau gimtadienių prie apkrauto mišrainėmis ir visokiais maistais stalo, o kažkur iškeliaučiau.
turiu tik 2 drauges,kurios nepamirsta mano gimtadienio.o apie kitus...nebeimu i galva.ir apskritai nemegstu svesti gimtadieniu,man labiau patinka sveikinti,nei buti pasveikintai 😀 jei sveikinu,tai tik is visos sirdies,ir niekada nesitikiu atsako.
Nu taip, sesuo jos sveikina, o ji ne😀
na as is vyro tai gyvenime nesitikejau jokiu staigmenu 😀 vyras retas kuris prisimena isvis kad oba gimtadienis tavo? 😀
o gal tu niekad nesakei kad tavo gimtadienis draugei tai? 😉
Man taip pat jau atsibodo būti visų netikėtumų, siurprizų, staigmenų iniciatore.Jeigu būna vyro gimtadienis,tai stengiuosi padaryti kokią staigmeną.Iš jo to nesulaukiu.Dabar vėlgi artėja jubuliejus.visi ir klausia, kur švęsi, darysi balių.Ot, sakau ,nešvęsiu, kokia čia šventė, kad nuo ryto turiu stovėti prie puodų ir balių daryti.tegul, sakau, mane pakviečia į mano gimtadienį😀
P.S.O kaip paaiškinti tokį dalyką, atrodo draugė, bet per visus bendravimo metus nė karto nepasveikino su gimtadieniu.
na yra taip kad zmones siuo metu tikrai uzsikase savo reikalais, na bet nesakyk juk tikri draugai vistiek kiekvienas ju turi bent kelis arba viena bet tikra, jie juk niekada nepamirsta kad tavo gimtadienis ar dar kokia nors svarbi tau svente 😀 is visu demesio niekada nesulauksi taip nebuna 😀 aisku liudna kai pamirsta ir pan, bet va kuo toliau juk tuo reciau sveikinama su visom tom sventem 😀 na ir gimines artimi juk tuertu nepamirsti 😉 na negalvok kad jei tave pamirso tai nesi svarbi draugu kompanijoj pvz 😉
ne, dar ne mano gimtadienis, tiesiog įdomu suzinoti, ar ir kiriems taip būna, pasirodo būna. aš stengiuosi, ruosšiu dovanas, staigmenas dėl kitų, bet paskutiniu metu nebekyla rankos, nes pavargau, o ypač kai dėl manes net nesistengia, būna kad ir tik pasveikinti pamiršta....☹
Laba diena,
Taip jau yra, kad gyvename bėgančiame, skubančiame pasaulyje, kur dažnas galvoja tik apie save, savo problemas ir yra pasinėręs į savo rutiną. Labai džiugu ir sveikintinas dalykas, jog sugebate aplinkiniams parodyti dėmesį. Savaime suprantama, kad skaudu negauti atgalinio ryšio. Gyvenime visi santykiai- tarsi dvivietės baidarės irklavimas- kartais verta sustoti ir atsisukti, pasižiūrėti ar ne vienas irkluoji ir veltui švaistai energiją.
Jei tai liečia draugiškus santykius- visada galima pasikalbėt. Vieniems žmonėms vieni dalykai atrodo svarbūs, o kiti tų dalykų nesureikšmina. Ir tas pokalbis nebūtinai turi būti rimtas tokio tipo "mums reikia pasikalbėt", viskas gali būti išsakyta juoko forma. Neveltui sakoma, kad kiekviename kuokelyje yra dalis tiesos. Darbe ar šiaip suorganizavus koki pasibuvima galima jam isibėgėjant pasakyti "Nu viskas, chebra, baigtos mano mažos šventės. Kada ateis šventė ir į mano kiemą?"
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad man vieną kartą tokia protinga moteris pasakė ir tie žodžiai įstrigo giliai širdyje: "Nemėtyk perlų kiaulėms, jos juos sutrips mėšle ir niekada neįvertins tavo pastangų".
Pagarbiai
Psichologė Vika
jaučiuosi pamiršta: nežinau kodėl taip yra, stengiuosi gyventi vadovaujantis tasiykle daryk taip, kaip norėtum kad ir tau padarytų, bet .... bet viskas tik į vieną pusę, t.y aš visada visus, draugus, bendradarbius pasveikinu įvairių švenčių proga, sugalvoju staigmenų, įvairių dovanėlių ir pan, o a š lieku užmiršsta, o ypač dabar kai esu motinystės atostogose☹(( juk ne dovanos svarbiausia, o tai kad tu rūpi, kad tavęs neužmiršo, kad dėl tavęs stengiasi. aš čia nekalbu apie vyrą, artimuosius, jie visada pasveikina.