Help.

03. Feb, 12:31

Sveikos mamytes. Esu nescia 6savaite. Kai nueinu i tueleta nusislapint ir nusisluostau, ant poperiaus visasa buna rudos isskyros? Ar yra kam taip buve? Buvau pas gine, sake reikia laukt. Esu pasimetus. Nzn ka galvot

Lili1 Lili1 03. Feb 2016, 16:31

Papasakosiu savo istoriją, o tada tu bandyk spręsti kas, kiap ir kodėl. Būdama 6 savaičių pastebėjau, kaip ir tau, rudas išskyras. Gydytoja sakė, kad visa tai yra normalu, viskas gerai. Padarė echoskopiją - parodė 6 savaites. Ir vis toliau man taip iki pat 12 sav. tos išskyros buvo, gydytoja, kuria pasitikėjau, sakė, kad viskas yra gerai. Širdy jaučiau nerimą, kad kažkas yra netaip. Suėjus 12 savaitei dariausi echoskopiją, pas gydytoją - echoskopuotoją, ėjome kartu su vyru, nes tai turėjo būti pirmas kartas, kai išvysime savo mažiuką. Vyras laikė už rankos, abu laimingi,,,, o gydytojo verdiktas "Užjaučiu, nustojo vystytis jau 6-7 sav." Tuo metu, kai pradėjo tepti tom išskyrom. Vaikutis, kuris galvojau, kad gyvena mano pilvelyje, buvo senai miręs... kitą dieną guliausi į ligoninę, o ten padarė išvalymą. Buvo didelis sukrėtimas, nes juk mano gine sakė, kad tai normalu, kad čia viskas gerai, o pasirodo, kad ji nematė reikalo manęs informuoti apie mano būklę. Gulėdama ligoninėje, sužinojau, kad internetu galima pažiūrėti savo diagnozę, kokius vaistus gydytojas skiria, tyrimus kokius atlieka ir pan... ir tada kitas smūgis - jau nuo 7 sav. mano diagnozė gydytojos dokumetuose buvo - gresiantis abortas. Po visų įvykių nuėjau pas savo ginę paklausti, kodėl ji manęs neinformavo apie šią diagnozę, jei ji jau žinojo - o ji nusivaipė ir pasakė, kad nematė reikalo dar čia man kažką pasakoti. Nemoku pasakyti koks žiaurus tas jausmas, kodėl taip Dievas, likimas ir gydytoja pasityčiojo, spjovė tiesiai į veidą... bet ką gi, šiandiena yra lygiai trys mėnesiai kai jaučiu tą skausmą dėl prarasto mažylio. Mano patarimas tau - džiaukis nėštumu ir apie jį pasakyk kitiems tik tada kai sueis bent 3 mėnesiai, nes iki to laiko yra visiškai normalu prarsti jį. Jei tau ir yra kažkas negerai - iki 3 mėn gydytojai į tai nesikiša, nes vyksta natūrali atranka dėl apsigimimų... Patariu daug gulėti, ilsėtis, nestresuoti, neleisk sau galvoti, kad kažkas negerai. Ginekologė sako žiaurią tiesą - lauk, nes matyt, dar sprendžiasi būti ar nebūti... Svarbiausia, būk pasiruošusi bet kam - ir blogai žiniai ir gerai.