Kai buvau kažkur penkių metukų važinėjaus viena kieme su dviratuku, o ant suoliuko sėdėjo vyras, jis man pasiūlė eiti pažiūrėti triušiuką, nors tėvai man visada kalė į galvą, kad su nepažįstamais net į kalbas neiti, aš sutikau. Jis mane nusivedė į šalia esančio namo penktą aukštą ir pradėjo mauti kelnes, tada nežinau kaip susiprotėjau ir trenkus jam per rankas pasileidau bėgti. Ačiū Dievui, kad jis manęs nesivijo, tai saugiai parbėgau namo. Atsimenu tai kaip vakar, todėl dažnai susimąstau, kad neišgyvenčiau jei mano dukrytei taip nutiktų. Kaip mamytės manot, kaip reikia įkalti vaikams į galvas, kad vengtų nepažįstamų žmonių, kad neatsitiktu nelaimė?
Aš tai kartais pamąstau, nors dar kaip ir ankstoka, bet man rodos, kad geriau jau nuo pat mažumės pradėti...
tiesa pasakius dar negalvojau. bet stengsiuos paaiskinti, kad su nepazystamais niekur eiti negalima.
Nu jo tų smaukalių ai išvis pilna, ne karta esu mačiusi parke ir prie mokyklos, laimė ta, kad dauguma jų nėra piktybiški, jiems tereikia į kažką pasižiūrėt ir kad į juos kažkas žiūri. Fuij šlykštynės. Kaip, elenyte, ruošies savo kleckiuką mokyti, kad su nepažįstamais nebendrautų?
agonija, man irgi kazkas panasaus buvo. man gal 10 buvo, buvom svieciuose ir isejau i lauka. ir grizdama iejau i laiptine ir net nepastebejau, kad su manim is paskos uzejo vyras. as kylu laiptais ir jis kyla. as vis greiciau, ir atsisuku paziuret ar jo ner, o jis stovi burna uzdenges viena ranka, o kita sau ''daro'' iskyses. kaip issigandau, kaip pradejau begt. norejau rekt, bet negalejau. is baimes net balsas buvo trumpam dinges. mamai nieko taip ir nepasakiau. o vyras buvo ir su diplomatu ir su kostiumo, o vat matot kokie buna.
Nesiruošiu ginčytis,nes manau, kad tai beprąsmiška. Beto ši tema ne tam sukurta.
😀 aš vistiek manau kad visose tautose yra negerų žmonių, o mane supa tik geri ir šaunūs žmonės tarp jų yra ir lietuviai , ir rusai, ir lenkai, ne tautybė nulemia žmogaus polinki nusikalsti, "svolaščių"(net nemoku parašyt 😀) yra tarp visų 😀 IR NEVARYKIT ANT LIETUVIŲ
O aš jeigu atvirai jokio pasididžiavimo nejaučiu būdama lietuve. O jau dėl lietuvių šaunumo tai galėčiau pasiginčyti, nes tuiru net ne viena pavyzdį kokie kai kurie lietuviai yra gyvūliai, kad tik gėda daro prieš kitus. Na bet nesvarbu, ne tam čia susirinkom, neišauklėti lietuviai tegu daro ką nori, tik lai neskriaudžia vaikučių 😉
na man Lietuvoi patinka, ir lietuviai mes šaunūs 😉, ir šiaip aš sau patinku 😀 ir kaimynai nieko 😀, taigi norėjau pasakyt- kiekvienoje tautoje atsiranda nevispročių, bet tik mes lietuviai taip sugebame ant savęs varyt 😀, man patinka ir aš didžiuojuos kad esu lietuvė 😀
Oij oras tai tikrai nekoks, jokios žiemos ☹ čia vaikuslabai gina, todėl, aišku, kad yra, bet tikrai mažiau tokių baisybių nei Lietuvoj. Man išvis kartais atrodo, kad lietuviai kažkokia iškrypus tauta, prievartauja ne tik svetimus, bet ir savo vaikus, vagia ne tik iš svetimų, bet ir iš savų, žudo irgi taip pat ir dar paskui paklausus, ar gailiesi, atsako be jokios sąžinės graužaties:"o ko čia gailėtis..." ☹
Atsimenu net save kai po kokių klubų reikdavo naktį pareit namo, tai drebėdavau visą kelią ☹
ir kaip ten oras 😀, o baisybių manau visur yra, tik gal viešinama ne taip garsiai ☹
Mes gyvenam Airijoje ir dukrytė čia gimusi, čia tokių baisybių mažiau nei Lietuvoj.
o tai kur jūs išvykę 😀
Mano mergytė irgi bailiukė, su svetimais nebendrauja, bet žinot kaip ten būna, paaugus gal visai kitokia bus, aplamai kai pažiuriu kas Lietuvoj dedasi, tai net baisu darosi. Na mes ne Lietuvoj, bet vistiek kažkada grįšim.
agonija, tikrai baisu, niekam nelinkeciau tokios patirties 😕
mano mergyte dar maza, bet ir as mokysiu, kad su swetimais nesileistu i kalbas
as net kalu i galva, kad ir prekybcentry kokiam pasimestu, kad eitu pas teta paradveja ir pasakytu kad pasimete, pasakytu varda savo ir pavarde..na zodziu..ruosiu savo maziuka😀
mano gal ko maza bijo svetimu.Bet taip sunku ka patarti, bet reikia kalti i galva juk net neitu i kalbas su svetimais, nepazistamais asmenimis.Neimtu nieko ka siulys ir niekur kartu neiti.
as savajam vis kalu i galva, kad nei saldainiu, nei pinigeliu neimtu ir svetimu.
agonija- kaip baisu, net šiurpas perbėgo ☹, niekada rimtai apie tai nesusimasčiau, br br br ☹
Maniškis (vyresnėlis) kai mažas būvo tai kaip jolantux-o, su visais bendravo , visi draugai kas saldaini turi ar šiaip pašnekina, ačiū dievui jokių incidentų nebuvo 😀, o įteigti kad visi svetimi blogi irgi negerai, nenoriu kad mano vaikas bijotų žmonių 😀
va ir man toks klausimas kyla, gerai jei vaikas bailus kaip kiškutis, bet yra tokių kurie nebijo svetimų. aš irgi aiškinu savo dičkiui kad nesikalbėtų su nepažystamais, neimtų saldainių ir pan. bet jis pas mane smalsuolis ir gerietis tai nežinau kaip būtų
nes siais laikais manau buna, kad ir pinigais vilioja vaikucius... tai vaikas gali greit susidometi...
oi sunkus klausimas... manyciau reik vaika nuteikineti, kad visi blogi svetimi, kad jie tik blogo linki...
Kai buvau kažkur penkių metukų važinėjaus viena kieme su dviratuku, o ant suoliuko sėdėjo vyras, jis man pasiūlė eiti pažiūrėti triušiuką, nors tėvai man visada kalė į galvą, kad su nepažįstamais net į kalbas neiti, aš sutikau. Jis mane nusivedė į šalia esančio namo penktą aukštą ir pradėjo mauti kelnes, tada nežinau kaip susiprotėjau ir trenkus jam per rankas pasileidau bėgti. Ačiū Dievui, kad jis manęs nesivijo, tai saugiai parbėgau namo. Atsimenu tai kaip vakar, todėl dažnai susimąstau, kad neišgyvenčiau jei mano dukrytei taip nutiktų. Kaip mamytės manot, kaip reikia įkalti vaikams į galvas, kad vengtų nepažįstamų žmonių, kad neatsitiktu nelaimė?