Turbūt kiekviena iš mūsų nešiojasi prisiminimus apie Mokytoją, kuris buvo tas žmogus, iš didžiosios raidės. Tai nebūtinai turėjo būti pradinėse klasėse, nebūtinai klasės auklėtojas... Bet jis buvo toks tikras tavo guru.
Šią gražią dieną pasidalinkime mintimis apie juos!
Keletą metų gyvenantis Vilniuje italų kalbos mokytojas iš Florencijos kviečia kartu su juo pradėti mokintis arba tobulinti jau įgytas italų kalbos žinias. Pamokos gali vykti individualiai arba grupėse. Taip pat gali būti oriantuotos į tam tikrą sritį: madą, kultūrą, politiką ir kit. Užsiėmimai vyks lanksčiu grafiku, Jums patogiu laiku. Pageidaujant bus išduodamas kursų baigimo pažymėjimas.
Mokintis užsienio kalbą - tai vienas iš būdų pakeliauti po tą šalį. Taigi, nepraleiskite puikios progos pabuvoti Italijoje. Visus norinčius lankyti kursus arba pasiteirauti rašykite Visual69@gmail.com
tai gal šiandien puiki proga užsukti su gėlėmis 😃 aha, pagalvojau, jog rimtai vieni nemėgstamesnių mokytojų geriau įstrigę nei geri pas mus buvo biologijos mokytojas, kuris kuomet vaikai norėdavo užsiimti vietą suole (žinot, rugsėjo pirma, pirmoji pamoka), sakydavo: sėskite bet kur, savo vietą turėsite tik kape ir tai tik kokiem 50-čiai petų...
pamenu absoliuciai visus savo mokytojus, net ir tuos kuriu nemegau, bet visi jie buvo isskirtiniai 😀 pirmoji pati mokytoja, kuria susitikau neseniai ir kuri visai nepasikeitusi ir ji mane pasirodo pamena, megstamiausia vidurines mokyklos mokytoja Tapiniene, kuria teko garbe pazinoti ir ji paliko mokykla kaip tik bemokydama mus, mokytoja Abraityte, kuri parase visus lietuviu kalbos gramatikos vadovelius ir kuriu dabar vaikai mokosi, mokytojas Siaudinis, vienas geriausiu savo laiku matematiku ir visus mokinius saukdavo isimtinai tik pavardemis 😀 oj kiek prisiminimu....aukletoja vidurineje, kuria visi vadinadavo drauge ir saukdavo vardu. Oj kaip noreciau atgal i mokykla, kad bent trumpam 😀
Išties labai smagu būdavo,nes mums pasakodavo kokia šunybe iškrėsdavo jai. Net atėjus jos buvusiems auklėtiniams mes nebūdavome nustumti į šona. Ji mokėjo visus kartu suburti. Niekada nebuvom spaudžiami kažką daryti. O gal mes net nesupratom,nes spaudė netiesiogiai. Pamenu pasikeitus mokytojai kai reikdavo kažkam lentą nuvalyti tai didžiausia problema būdavo. O prieš tai buvusiai mokytojai nereikėdavo prašyti kas lentą nuvalys,nes visi net mušdavosi dėl to kas valys 😀
Labai geras įrodymas, kad mokytojas buvo geras - tai kai lanko buvę mokiniai. Žinau net užaugusių, kurie vis užsuka aplankyti darželio auklėtojos!
Aš turėjau išties gerą pradinių klasių mokytoją. Deja, ji išvyko į užsienį kai mes buvom 4-oje klasėje. Gaila buvo jog kita mokytoja,kad ir kokia buvo,bet ji nebuvo ta mūsų pirmoji mokytoja. Bandžiau ieškoti per socialinius puslapius,bet deja neradau. MOKYTOJA su visais rasdavo bendrą kalbą, mokėjo prie visų prieiti. Išties smagu būdavo kai ateidavo jos buvę mokiniai,o ji vistiek rasdavo laiko pabendrauti ir su jais ir su mumis. Ji mokėjo visą klasę suvesti į vieną kumštį. Deja, pasikeitus mokytojai kita to padaryti nebe mokėjo,o ir nelaba norėjo.
Man labiausiai į atmintį "įstrigo" mano pirmoji redaktorė Nijolė Grinevičiūtė... Tada ir supratau tikrąjį žodį MOKYTOJA. Tikras pavyzdys atsidavusio darbo, idėjos.
Dar pamenu ir pradinių klasių mokytoją - gal mokytis ir labai neįkvėpė, bet kaip žmogus labai patiko. Vyresnė, išlaikyta tokia, ori...