Vieną vakarą labai išsigandau: kai savo sūneliui nedaviau žaisti su vienu maišeliu, šis taip supyko, kad pradėjo verkti, verkimo metu nustojo kvėpuoti, pamėlynavo veidukas, užsivertė akytės ir truputį suglebo. Taip išsigandau, nebežinojau ką daryti, gerai, kad ne viena namie buvau, puolėme purtyti. Ir labai greitai atsigavo, toliau žaidė, truputį paskaičiau internete, pasirodo, taip būna daugumai mažylių, ypač jautriems vaikučiams.Tai vadinami afekto-respiratoriniai spazmai, bet iki 3 metų tai išaugama. Nuo to karto labai išsigąstu kai vaikas užsiverkia, kokiai sekundei nutyla, tai man tuoj pat prieš akis anas vakaras lenda ir taip baisu pasidaro, atrodo kad ir vėl taip nutiks, ypač jei namie esu viena..Bijau supykdyti vaiką, kad tik taip nepasikartotų. Aš suprantu, kad tai jo ožiai, kad aš neturiu jam nusileisti, bet mano baimė nugali ir aš vėl viską pamirštu.Vaikas ar supykęs ar nukritęs pradeda labiau verti ir aš supanikuoju, kad tik neužsiverktų ir nepamirštų įkvėpti oro. Patarkite kaip atsikratyti šios baimės.
Labutis.malonu,kad mamytes pasidalina tokia patirtimi.auginu du vaikucius,sunui greit 12m.,mazajai 10men.tad dziaugiuosi gavosi tokios naudingos informacijos.augindama sunu naudojau oodetaa metoda.uzteko kelis kartus pliaukstelt per uzpakaliuka pacioj pradzioj,ir oziuku nebuvo daugiau.net dabar pagalvoju,kad sunus "daugiau gavo" 2-3m.,nes dabar isvis nera gaves.gal isginem mazus oziukus ir neleidom jiems uzaugti?😀 tiesa,jau nuo pirmu kartu,dar vezime sedejo,einant i parduotuve aiskinau,kad pirksiu tik viena skanumyna.ir labai dziaugiuosi,kad kalbejimasis padejo,nes nekart neteko apturet gedos parduotuvej,jokiu isteriju.kad ir kelis saldumynus pasiimdavo,liepdavau issirinkt,o ta ir kita pirksim ryt,poryt.kaip bus su mazaja nezinau,esu vyresne mama,daugiau pakenciu ir labai myliu savo Ainute.
Mano dukrytei irgi taip buvo, turėjom spazmus. Bet jauciu, kad mes isaugom sita liga,(geguze mums 3 metukai). Tai budavo taip, kad per para 3-4 kartus nualpdavo, bet ismokom su tuom susigyventi, kai matydavom, kad "TAI" arteja tai bandydavom nukreipti demesi, ar isgasdinti ir padedavo tai. dar pusdavom i veida stipru oro gusi 😀
pirmus kartus mums taip pat buvo labai baisu, ejom per daktarus, bet supratom, kad tai isaugti turetu ir belieka tik laukti... tikimes, kad jau ir sulaukem.
tad mamytes nebijokit, praeis, tik ziurekit, kad krisdamas vaikas nesusitrenktu galvytes.
labas ediciukai, mano dukrai buvo 5 tokie priepoliai. Visu kartus su greituke i KMUK lekem, nes turejom dar kita beda- smegenu vandene, tai maniau, jog kazkas atsitinka su suntu, kad uzsikemsa jis ir panasiai. Tai mums diagnozavo afekto-respiratorini sindroma. Iki 3 m. reguliaraiai lankemes pas neurologe, stebejo. Ir tie prieoliia budavo nepasitenkinimo momentu. Mums visi gydytojai kaip susitare kartojo- nesupykdykit vaiko, kad neiprovokuotu epilepsijos ir t.t. Na bet kaip uzaugint vaika jo neusdrausminus? Tai mums labai pagelbejo gydytojos neurologes patarimas (p.s. ja per mamyciu klubo laidele rode, kai kalbejo apie Klaipedos gimdymo skyriu)- sako- teveliai, nehumaniska priemone, bet suveikia- priepolio metu, kai bando krist, berzine kose. Tai kaip siandien pamenu ta situacija- sedi emrgina ant puodo, uzsimane distancinio, tetis nepadave ir ji tik suriko ir jau krenta, tada tetis staiga pakele ja nuo puodo ir per plika sikna pliaukstelejo ranka. Zinokit viskas- nuo to karto mergina nebekrito. Jai tada buvo 2 m. ir 8 men.
Beje, pries nutinkant tokiam dalykui as niekada nebuvau girdejusi apie tokias bedas vaikuciams. Pasirodo kad taip buna....
Sveikos mamytes kurios turi tokia beda. Penktadienio vakara ir mums nutiko toks dalykas, vakare pries einant miegot dukryte ( jai 1m9men) pradejo oziuotis ir po is tu oziu smarkiai rekt ir isterikuot, ir staiga zakt ir nutilo, suglebo ir jokios reakcijos....siaubas kaip issigandom, vyras eme rekt ir purtyt, as griebiau telefona kviest greitaja aisku ios to siaubo net kaip atsirakint telefono klaviatura pamirsau! Bet po to vaikas pradejo atsigaut ir kaip ka tik atsikelus po miegu kaip niekur nieko apsikabino, kaip kad butu neverkus ir nieko nebutu nutike. Rekiau balsu is to siaubo, nesupratau kas nutiko, po to kai jau viskas susitvarke gal valanda sedejau apsikabinus ta vaika, man paciai vos neteko kvies greitosios. Pasiskaiciusi info internete pamaciau kad taip buna jautriems emocianaliems , judriems vaikuciams, musiske kaip tik tokia ir yra. Bet koks buvo siaubas tai neisivaizduojat!!! Panika nezmoniska, po to save keikiau kad pasimeciau tokioje situacijoje, vyras sake kad buvau balta kaip popierius, net nesupratau kiek laiko praejo, vyras sake kokios 3-4 sek, o man atrode kad minutes! Labai bijau kad tai neivyktu dar karta, kiek skaiciau informacija, tai vaikuciai iki 3 metu isauga sita beda, bet tokio kosmaro nei vienai mamytei nelinkiu patirti....
na mus tokiu dalyku dar nesidaro, tfu tfu tfu, buna kad klykia isteriskai jei konors neduodi, tai pasakai jog ne ir viskas, paklykia ir nustoja, kartais kai jau nebeimanoma pliauksteliu per rura (neduodu is visos sveikatos, o tik nesmarkiai) manasis visada kai ko negauna pradeda must save, tranko galvyte, buvau sia savaite pas daktare, klausiau ka daryt, sako, jog nieko ir nepadarysi, isaugs, bet jei jau baisisi tranko ta galvyte, tai geriausi vaistai auga ant medziu...
vis galvoju o kaip jam bus darželyje? jei ten užsiožiuos? mes dar iki2m planuojame pradeti lankyti lopšelį
gal jis dar jautresnis yra nes gimė cezario pjūvio metu......
mano suneliui 1m4men.pastebiu kad jis tuo ima naudotis jau, kai jam kas negalima, tuoj įsiverkia. nežinau kaip man į tai reaguoti, vienos mamos sako kad nekreipti dėmesio, bet kaip gali nekeripti dėmesio kai tavo vaikas mėlynuoja, čia tą pirmajį kartą taip buvo. man kartais taip norisi jam per užpakaliuką užploti, kad suprastų kad tuo nieko nelaimės, bet labai gaila tokio mažo vaikučio....
Afekto-respiratoriniai spazmai- tai jautriu, aktyvių, emocionalių vaikučių problema, gydymo nėra ir tai išaugama iki 3m , kartais vėliau.
Pirmiausia ką galėčiau rekomenduoti, kad tokių spazmų išvengtumėte:
1, Raminamosios arbatėlės
2, Raminamosios vonelės
3, Verkimo metu stenkitės nukreipti dėmesį
Kadangi vaikams nerekomenduojama verkti nei "ožiuojantis" nei iš skausmo, nes verkimas gali iššaukti tokius spazmus reiktų stengtis aišku to vengti. Tčiau neužsiauginti ožiuko.Nukreipiant dėmesį, pasiūlant kita veikla. Vaikai labai jautrūs ir greit pajaučia, kad ištiesų jiems viskas galima ir netrukus gali pradėti tuo manimuliuot. Dėl to rekomenduočiau auklėt griežtai, bet švelniai ir teisingai . Toks va auksinis viduriukas.
Kaip nurimti mamytei? Na, neparašėt savo vaikiuko amžiaus, bet tokie spazmukai dažnai nesikartoja. 2-3, kartais 4 kartus amžiuje nuo 1-3 metų. Bet vėl gi vusų vaikiukų prie šių atvejų negalima lygint. Dažnaiusiai pirmas kartas būna pats "įsimintiniausias" ir "baisiausias". Išgąsčio ir pasimetimo netrūksta. Galbūt padėtų Jums nusiraminti, jei įsigilintumėte, kas tuo metu vyksta vaiko organizme: Vaikas pradeda verkt, įsiverkia ir prasideda verkimas dėl verkimo (isterija). Vaikas taip įsijaučia į ta isteriją, jog pamiršta įkvėpt ir užsispazmuoja kvėpavimo takai. Vertėtų išmokti gaivinti, žinoti kaip tai daryti. priimkit tą situacija, ne kaip mirtiną, bet paprasiausiai kaip priminimą vaikui "nepamiršk kvėpuot". Ir ištiesų situacija gali būti pavojinga, jei vaikas vienas (tačiau isterijos būnant vienam neištinka). Čia panašiai kaip su užspringimu. Jei užspringimas rimtas ir žmogus vienas- pasėkmės rimtos, bet jei žmogus tarp žmonių ir jam suteikiama pagalba- viskas išsisprendžia.
Pagarbiai
Psichologė Vika
Vieną vakarą labai išsigandau: kai savo sūneliui nedaviau žaisti su vienu maišeliu, šis taip supyko, kad pradėjo verkti, verkimo metu nustojo kvėpuoti, pamėlynavo veidukas, užsivertė akytės ir truputį suglebo.
Taip išsigandau, nebežinojau ką daryti, gerai, kad ne viena namie buvau, puolėme purtyti. Ir labai greitai atsigavo, toliau žaidė, truputį paskaičiau internete, pasirodo, taip būna daugumai mažylių, ypač jautriems vaikučiams.Tai vadinami afekto-respiratoriniai spazmai, bet iki 3 metų tai išaugama.
Nuo to karto labai išsigąstu kai vaikas užsiverkia, kokiai sekundei nutyla, tai man tuoj pat prieš akis anas vakaras lenda ir taip baisu pasidaro, atrodo kad ir vėl taip nutiks, ypač jei namie esu viena..Bijau supykdyti vaiką, kad tik taip nepasikartotų. Aš suprantu, kad tai jo ožiai, kad aš neturiu jam nusileisti, bet mano baimė nugali ir aš vėl viską pamirštu.Vaikas ar supykęs ar nukritęs pradeda labiau verti ir aš supanikuoju, kad tik neužsiverktų ir nepamirštų įkvėpti oro. Patarkite kaip atsikratyti šios baimės.