Ugdymo specialistai pastebi: vaikų orientacija į greitą rezultatą gali turėti neigiamų pasekmių

Ugdymo specialistai pastebi: vaikų orientacija į greitą rezultatą gali turėti neigiamų pasekmių

Šiuolaikiniai vaikai, kaip ir mūsų dabartinė visuomenė, nori greito rezultato. Jiems svarbus ne mokymo ir mokymosi procesas, o būtent rezultatas. Toks požiūris skatina vaikų nekantrumą, jiems sunku susikaupti ir įveikti ilgiau trunkančius darbus ar užduotis, išklausyti draugus ir dirbti komandoje. Poreikį norimą rezultatą pasiekti greitai lemia itin dažnas naudojimasis technologijomis ir socialiniais tinklais – kai visa informacija gaunama akimirksniu. „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas dr. Simonas Šabanovas ir leidyklos „Šviesa“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovė Gabija Jurevičiūtė pasakoja apie technologijų vaidmenį vaikų gyvenime ir pataria, kaip drauge su vaikais jas naudoti prasmingai. 

Šiuolaikiniai vaikai ir jų skaitmeniniai įpročiai

Skaitmeninių produktų, kuriamų mokiniams ir mokytojams, specialistė Gabija Jurevičiūtė pastebi, kad šiuolaikinius mokinius, kurie gimė technologijų amžiuje, technologijos lydi kiekviename žingsnyje. „Dabar turbūt sunku būtų rasti vaiką, kuris atsakymų į kylančius klausimus ieškotų bibliotekų knygose. Jaunoji karta įpratusi naršyti visur ir visada, atsakymus gauti greitai, čia ir dabar. O ir pati informacija turi būti glausta, vaizdžiai ir įdomiai pateikta“, – pasakoja specialistė.

Dr. Simonas Šabanovas atkreipia dėmesį į tai, kad mokiniai, užvaldyti socialinių tinklų, atpranta bendrauti gyvai ir vis dažniau pasirenka įvairius iššūkius įveikti naudodamiesi informacinėmis technologijomis ar interaktyviomis bendravimo priemonėmis internete. Todėl jiems vis sunkiau dirbti draugų ar bendraklasių komandoje, drauge su kitais siekti užsibrėžtų tikslų. 

„Kita vertus, ši karta pasižymi ryškiomis lyderiams būdingoms savybėmis. Dabartinės kartos vaikai drąsūs, smalsūs ir puikiai išnaudoja visas įmanomas galimybes. Jie gali mokytis pačiais įvairiausias būdais net ir virtualioje erdvėje: matuoti atstumus naudodami skaitmeninius įrankius tiesiog vaizdo siužeto erdvėje, tuo pat metu tyrinėti ir aplinką, ir patį siužetą. Savo žinias mokiniai gali bet kada pasitikrinti naudodamiesi jau parengtais žinių patikrinimo testais „Eduka klasėje“. Dabartiniai mokiniai turi galimybę netgi nesinešioti vadovėlių iš mokyklos namo, nes juk jie visada juos gali atsiversti kompiuteryje ar tiesiog telefone“, – pastebi pedagogas.

Tėvams ir mokytojams svarbu suprasti, kad vaikų ir juos supančių technologijų nereikėtų priešinti ar drausti jomis naudotis, nes anksčiau ar vėliau be technologijų išsiversti bus neįmanoma. Priešingai – svarbu vaikams parodyti, kaip tinkamai jomis naudotis, ir padėti atrasti pusiausvyrą bei gyvenimo ir ugdymo(si) būdų įvairovę. 

Mišrus mokymas(is) galimybė vaikams tobulėti įvairiapusiškai

„Šiuolaikinė karta gali įkvėpti visuomenę, kai kalbama apie technologijų pritaikymą. Tačiau viskas keičiasi, kai vaikai patenka į gamtinę aplinką, kai jiems tenka dirbti realybėje ar bendraamžių grupėje. Štai tada jiems kyla ir sunkumų, ir iššūkių. Todėl svarbu vaikus ugdyti kompleksiškai ir derinti skirtingus mokymo(si) metodus, tik tada pasieksime norimų rezultatų“, – pasakoja dr. Simonas Šabanovas. Pedagogas ragina nepamiršti: jeigu mokome vaikus rašyti, tai turime turėti ir popieriaus lapą, ir pieštuką, ir rašiklį, ir planšetę, ir kompiuterį. 

Dr. Šabanovas teigia, kad mišrus mokymasis – tai galimybė nenukrypti į kraštutinumus. Juk atimdami visus skaitmeninius įrenginius mokinio neparengsime ateities gyvenimui, o jeigu visas žinias suteiksime tik per skaitmeninį pasaulį – vaikai nežinos, ką daryti, jeigu įrenginys išsikraus. Todėl šiuolaikinis mokymo(si) modelis turi turėti daug skirtingų veidų – skaitmeninius vaizdus, garsus, įsivertinimo įrankius, vadovėlius, užduotis, pasiekimo fiksavimo įrankius, kuriuos galime derinti su aktyviu tyrinėjimu ir žinių pritaikymu praktiškai realioje aplinkoje.

Žinoma, svarbūs ir bendravimo įrankiai, ir popierinės užduotys, ir laboratoriniai darbai bei vadovėliai.

Leidyklos „Šviesa“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovė Gabija Jurevičiūtė pastebi, kad naujausi skaitmeniniai sprendimai tuo ir yra ypatingi: įvairių tipų skaitmeninės užduotys (testai, garsinės, vaizdinės, interaktyvios užduotys) derinamos su popieriniais vadovėliais. Tad mokiniai turi galimybę naudotis taip pamėgtomis technologijomis prasmingai. 

Šiuolaikinių vaikų poreikiai mokytojams misija įmanoma?

„Man technologijos – tai galimybė dirbti skirtingais būdais, mokyti ir perteikti žinias įvairiai, patraukliai ir įdomiai. Juk ugdymo(si) procese svarbu ne drausti, o žinias ir veiklą įprasminti ir pritaikyti kryptingai. Pavyzdžiui, mobiliojo telefono kompasu galima nustatyti erdvės vietą, geografines koordinates, o gautus rodmenis palyginti su tradicinio kompaso galimybėmis ir taip jį išbandyti. Itin patogu klasėje mokytis iš popierinių vadovėlių, o namie iš skaitmeninių. Mokiniams tai įdomu.

Technologijos kasdieniame darbe padeda ir mokytojui. Pavyzdžiui, aš informaciją apie pasiekimus kaupiu ne sąsiuvinyje, o skaitmeninėje apklausų skiltyje – ten galiu ją analizuoti, atnaujinti po kiekvieno mokinių atlikto skaitmeninio testo“, – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas.

Skaitmeninių priemonių, kuriamų mokiniams ir mokytojams, specialistė pastebi, kad tokio tipo priemonės kuriamos tam, kad palengvintų mokytojų darbą ir padėtų atliepti šiuolaikinių vaikų poreikius. „Eduka klasė“ padeda sudominti mokinius, juos įtraukti ir padaryti mokymąsi įdomesnį, skatina siekti kuo geresnių rezultatų. Daugybė skirtingo tipo užduočių neleidžia nuobodžiauti mokantis, o dirbant su skaitmeniniais vadovėliais nebūtina nešiotis sunkios kuprinės. Mokytojams nereikia gaišti laiko, iš anksto ieškoti užduočių, derinti jų su pamokos tema. Svarbu pabrėžti, kad visos užduotys yra taisomos automatiškai, ir tai padeda sutaupyti daug mokytojų laiko.