Įspūdžiai apie darželį

Įspūdžiai apie darželį

15. Sep 22:01 ruta.baranauskiene ruta.baranauskiene

Na štai rugsėjis panašu skrieja neapsakomai greit! Jau pusę jo ir praėjo.

Noriu papasakoti kaip sekasi Domui adaptuotis darželyje.

 

Mažylį pratinome labai palengva, palikdavome valandai, kiek daugiau nei valandai ir po truputį vis prailgindami laiką. Dabar Domukas jau išbūna po 3, ar kiek daugiau valandos. Nors atsisveikinimai būna sunkūs, tačiau mažylis ganėtinai greit nurimsta. Turi savo mylimą auklėtoją, kurios niekaip nenori paleisti iš savo akiračio, žaidžia tiek vienas, tiek su draugais. Tačiau, kaip ir visi, mažyliai yra begalo empatiškas. Jei kažkas šalia suirzęs, verksmingas mūsiškis prisijungia drauge. 

 

Na, bet visa laimė - auklėtojos, jos nuostabios. Matyti iš laimės švytinčias akis, pasakojant apie dienos pasiekimus, ką vaikučiai išmoko, kaip elgėsi, darosi išties akivaizdu, kad šios moterys dirba tai kas joms patinka. Darbas išties nelengvas, kantrybės reik begalės. 

 

Labai džiaugiuosi, jog kai paliekam Domuką,  jam nurimus auklėtoja visada atsiunčia nuotrauką, informuoja, kaip jaučiasi. Suprantu, kad prižiūrint tiek pipiriukų tai padaryti nelengva. Na, o į darželį Domuką palydi tėvelis, pasiimti keliaujame jau abu. Pastebėjome, kad tai mažyliui kiek lengviau atsisveikinant.

 

Nors iš pradžių kankino dvejonės ar neperanksti išleidžiu savo mažiuką į darželį, dabar jau esu laiminga, matydama ir jį pasikeitusį. Jis geresnės nuotaikos, noriau žaidžia, nebėra toks irzlus.  Bet grįžus namo po darželio būna piktas kaip maža širšė. Ir tai suprantama - jis pavargsta. O atsipalaiduoti galima grįžus namo su savo artimiausiais. 

 

Beje miego reikalai taip pat gerėja!

 

Linkime geros savaitės!