Visi vaikai turi pradėti „daryti reikaliukus“ į puoduką, sulaukę tam tikro amžiaus. Jei įvyksta nežymios, bet dažnos „avarijos“ į kelnytes, vadinasi, kažką darote ne taip. Tai tik keli mitai. O gal tiesa? Sužinokite daugiau.
Konsultuoja psichologė Jūratė Mitkienė.
Mitas: Daugelis tėvų dažnai girdi draugų ir artimųjų nomones apie tai, kada geriausia vaiką pažindinti ir pratinti prie tualeto.
Tiesa: Visi vaikai yra skirtingi. Kiekvienas individualiai pradeda vaikščioti ar kalbėti, taip ir su pratinimu prie puoduko. Tiesa ta, kad nėra vieningos specialistų nuomonės, kada tinkamiausias vaiko amžiaus pradėti sodinti ant naktinio puoduko. Kada vaikas pasiruošęs, tada ir ateinas tas metas. Šiame procese turi reikšmės viskas – ir fizinis, ir protinis vaiko išsivystymas, net gi psichologinis vaiko temperamentas.
Pasak psichologės Jūratės Mitkienės, dalis tėvų tai pradeda gana anksti, jau nuo 6 mėnesių įmanoma suformuoti sąlyginį refleksą. Bet jei kalbėti apie psichologinį vystymąsi, tinkamiausias laikas antrieji gyvenimo metai, tuomet kai vaikas ima suprasti, ko iš jo norima.
Mitas: Visi vaikai turi pradėti „daryti reikaliukus“ į puoduką, sulaukę tam tikro amžiaus.
Tiesa: Vėl gi, kiekvienas vaikas skirtingas. Vidutinis mažylių amžius pratinti prie puoduko – maždaug aštuoni mėnesiai. Tačiau vieni vaikai tam pasiruošę būna kur kas vėlesniame amžiuje, kitiems gi šis atpratinimo nuo sauskelnių procesas trunka žymiai greičiau. Mergaitės paprastai ankčiau pradedamos sodinti ant tualeto, tad žymiai greičiau prie to pripranta nei berniukai. Tačiau 80% tiek berniukų, tiek mergaičių jau drąsiai sėdi ant tualeto iki trejų metų amžiaus (kartais iki 3,5 m).
Mitas: Kai kurie žmonės jums gali patarti griežtai laikytis disciplinos pratinant mažylį prie puoduko.
Tiesa: Prievarta ir pyktis neduos gerų rezultatų, priešingai – mažylį tik atbaidys nuo to. Tad jokios prievartos ir skubos negali būti.
Pasak psichologės Jūratės Mitkienės, tikrai neprotinga ir netgi žalinga sodinti vaiką ant puoduko dėl to, kad draugų vaikai „seniai sėdi“. Kiekvieno vaiko vystymasis individualus. Svarbu suvokti, jei vaiko vystymasis nėra patologiškas, jis tikrai išmoks kontroliuoti savo poreikius ir be ypatingų tėvų pastangų sužinos, kada reikia pačiam sėstis ant puoduko.
Jei tėvai to nesuvokia ir mano, kad vaiką galima išmokyti jėga, tai tampa pagrindu analinio charakterio formavimuisi, kurio pagrindiniai bruožai: užsispyrimas, pedantiškumas, šykštumas, išdidumas, kaprizingumas. Ir kuo natūraliu vaikas pratinamas prie puoduko, tuo vaikui bus paprasčiau kurti santykius, išreikšti save, savo norus, duoti ir priimti.
Mitas: Jei įvyksta nežymios, bet dažnos „avarijos“ į kelnytes besipratinant prie puoduko, vadinasi, kažką darote ne taip arba vaikas per lėtai mokosi.
Tiesa: Panašios „avarijos“ vaikučiui nutinka, kai pasikeičia aplinkybės ar atsiranda naujovių vaiko gyvenime – ruošiasi lankyti į darželį, šeimoje gimsta dar vienas kūdikis, pasikeičia gyvenamoji vieta. Tačiau kai tik gyvenimas įeina į įprastas vėžes, vaikutis paprastai į kelnytes nebedaro. Jei visgi tai dažnai kartojasi, pasitarkite su savo pediatru.
Pasak psichologės J.Mitkienės, jei vaikas griežtai atsisako sėstis ant puoduko, tėvai tikrai neturėtų versti, prievarta laikyti, gėdinti ar bausti. Sodinimas ant puoduko turėtų būti susijęs su maloniais pojūčiais. Jei vaikas pyksta, verkia, atsisako sėstis ant puoduko, reikėtų „pamiršti“ tai ir palaukti kelėtą mėnesių.
Blogų konkursas – Mokomės „susidraugauti“ su naktipuodžiu
Netrukus Lietuvoje: Huggies® Pull Ups® sauskelnės-kelnaitės pratinantis prie naktipuodžio!
