Broliui - "ne"

Gimus pirmam sūnui Benui ilgai negalvojome - planavome iš karto antrą vaiką. Daug šnekėjome su pirmagimiu. Pasakojom, rodėm, koks tas kūdikis (lele) mamos pilvelyje. Atrodė, labai laukia. Gimė brolis Danielis. Taip laukiau jų susitikimo.

Maniau, kad Benas labai džiaugsis.  Benas, galima sakyti, nesureagavo. Atrodė taip, jos jis ignoruoja brolį. Nerodė pavydo. Bet prasidėjo kitos problemos. Naktimis pradėjo šaukti. Prasidėjo pykčio priepoliai. Pats pasidarė vaikas labai piktas.

Jei brolis prisiliečia prie jo, bėga, nusiplauna iš karto paliestą vietą sakydamas "fui" . Ugdymo įstaigoje taip pat pastebėjo didelius vaiko pasikeitimus. Atrodo, vienodai rodai meilę, daug užsiimi su juo. Pramogauji. Bet brolio atėjimas jį pakeitė visiškai.

Tarp brolių - 2,6 metų skirtumas. Danielis tapo vyresniam broliui įdomus. Jis sėdi, šliaužia - Benui įdomu. Jis broliuką pradėjo jungti į savo kūrybinius žaidimus. Apsikabina, pradėjo rūpintis (atneša čiulptuką) . Sumažėjo pykčio priepolių, linksmas vėl.

Naktimis puikiai miega ❤️ Vyresnėliui prireikė 6 mėnesių pamilti brolį.